DNR24 koncepcijos pagrindas – kuriama žmogaus holistinės kelionės trajektorija Gamta-Žmogus-Pasaulis. Pradžių pradžia - Gamta (Žemė), esama teritorijos ypatybė, želdynas-pelkė su savo flora ir fauna. Pelkės centre formuojama sala, kurioje siūlomas holistinis paminklas „Motinai Žemei“. Sekantis kelionės etapas – Žmogaus terpė (Pastatas). Tai žmogaus gyvenimo kelių sankirta – Kryžkelė. Čia žmogaus kokybiškiausia savybė – Kultūra, pozicionuojama viso ko centre. Taip sudaromos sąlygos žmogaus Kultūrą ugdyti (edukacija), puoselėti (gerovė) ir tobulinti (socialinė). Tolesnis kelionės etapas – Pasaulio terpė, egzistuojanti už pastato ir teritorijos ribų. Ši terpė neaprėpiama, nenuspėjama, viliojanti savo iššūkiais ir tobūlumo viršūnėmis.

Pastato tūris vientisas, formuojamas atsižvelgus į konteksto urbanistines ašis, miesto ryšius bei jungtis. Tūrinėmis ir erdvinėmis priemonėmis kuriamas tėkmės, begalybės įspūdis, sąryšis su gamtiniais ir urbanistiniais elementais.

‍Pastato vidinės jungtys dėstomos organiškai, DNR sekos principu – nuolat jungiant, prakeičiant, vidinėms erdvėms persipinant, prasišviečiant viena su kita. Skatinami netikėti ryšiai ir komunikacija tarp skirtingų erdvių naudotojų. Jungčių sankirtose formuojamos atviros erdvės, atriumai, vertikaliosios jungtys, natūralus saulės spindulių žaismas interjere. Pastate nėra vienos baigtinės erdvės, siūlomos viešosios erdvės konceptualiai neturi nei pradžios, nei pabaigos, kuriamas begalinio tekėjimo, judėjimo įspūdis – gyvastis.